Ekskursijos Egipte

26/05/2026

Karalienė Nitokridė („Nitokris“) laikoma viena paslaptingiausių Senovės Egipto valdovių. Manoma, kad ji buvo paskutinė VI-osios dinastijos valdovė, gyvenusi Senosios karalystės saulėlydyje, maždaug XXII a. pr. Kr.

Didžioji dalis žinių apie ją atkeliavo ne iš pačių egiptietiškų šaltinių, o iš graikų istorikų pasakojimų – ypač Manetono ir Herodoto tekstų. Tiesioginių Egipto įrodymų apie jos gyvenimą išliko labai mažai, todėl kai kurie tyrinėtojai net abejoja, ar Nitokridė iš tiesų buvo reali istorinė asmenybė, o ne vėlesnių laikų vardų ar legendų iškraipymas.

Ką apie ją rašė Manetonas?

Egiptiečių kilmės kunigas ir istorikas Manetonas, gyvenęs Ptolemėjų laikais ir savo gimtosios šalies istoriją rašęs graikų kalba, Nitokridę apibūdino kaip:

paskutinę VI-osios dinastijos valdovę;

nepaprasto grožio ir drąsos moterį;

valdovę, atėjusią į sostą politinio chaoso metu.

Manetonas netgi siejo ją su kai kuriais statybų darbais ir manė, kad ji galėjo būti susijusi su trečiosios piramidės – faraono Mikerinas piramidės – atnaujinimu ar puošyba, nors istorikai šios versijos nepatvirtina.

Herodoto pasakojama keršto istorija

Kur kas garsesnė yra dramatiška istorija, kurią perdavė Herodotas.

Pasak jo:

Nitokridės brolis, Egipto valdovas, buvo nužudytas sąmokslininkų;

po jo mirties sostą perėmė Nitokridė;

ji slėpė savo troškimą atkeršyti ir apsimetė susitaikiusi su priešais.

Vėliau karalienė pakvietė sąmokslininkus į didžiulę puotą požeminėje menėje. Kai šventė įsibėgėjo, ji įsakė nukreipti Nilo vandenis slaptais kanalais į pokylių salę. Vanduo užliejo menę, o visi dalyviai žuvo.

Legenda pasakoja, kad po įvykdyto keršto Nitokridė pati pasirinko mirtį – ji esą užsidarė kambaryje, pilname įkaitusių pelenų ir ugnies, kad išvengtų keršytojų rankos.

Ar ši istorija tikra?

Šiuolaikiniai istorikai iki šiol nesutaria:

Egipto šaltiniuose nėra aiškių įrodymų, patvirtinančių Herodoto pasakojimą;

kai kurie tyrinėtojai mano, kad Nitokridės vardas galėjo būti supainiotas su kitu valdovu;

kiti mano, kad Herodotas į istoriją įpynė legendų ir dramatinių detalių.

Tačiau, nepaisant visų abejonių, Nitokridės vardas išliko istorijos ir legendų pasaulyje kaip:

viena pirmųjų keršto simboliu tapusių karalienių;

ir paskutinė Senosios Egipto karalystės valdovė prieš prasidedant neramiam Pereinamajam laikotarpiui.

26/05/2026

Žemėlapis, išleistas Jungtinių Tautų organizacijos UNESCO, parodo archeologines teritorijas Žemutinėje ir Aukštutinėje Nubijoje prieš jų užliejimą vandeniu, kurios buvo paskirstytos įvairioms šalims išsamiems tyrimams atlikti.

Šalys, kurios atsiliepė į UNESCO kvietimą ir prisidėjo prie gelbėjimo kampanijos:

Amerika – Italija – Prancūzija – Ispanija – Lenkija – Šveicarija – Austrija – Čekoslovakija – Sovietų Sąjunga – Indija – Vakarų Vokietija – Didžioji Britanija – Nyderlandai – Vengrija – Argentina – Gana – Suomija – Skandinavijai atstovavusi Švedija.

Visų šių šalių pavadinimai pažymėti žemėlapyje, taip pat nurodytos kiekvienos dalyvaujančios valstybės tyrimų teritorijos. Pavyzdžiui:

Jungtinės Amerikos Valstijos:
15 teritorijų

Italija:
8 teritorijos

Ispanija:
4 teritorijos

Prancūzija:
4 teritorijos

23/05/2026

Vienoje gražiausių Egiptas vietų – stebuklinga kelionė Nilu tarp Nubija džiunglių, prie pirmojo slenksčio ir Asuanas salų draustinių, kur kvapą gniaužia nuostabi gamta.

Čia – Chnumas, kūrimo dievo ir Nilo ištakų, trejybė. Čia senovės civilizacija klausėsi upės balso ir tikėjo, kad gyvenimas prasideda šiuose šventuose krantuose.

Čia išsisklaido tavo rūpesčiai, dingsta problemos ir vidinis nerimas, tarsi pereitum į kitą pasaulį – lygiagrečią rojaus realybę Kemet žemėje, senovės Egiptas žemėje, kupinoje ramybės, tylos ir šiltos pietų dvasios.

20/05/2026

„Egiptiečiai gyvena mumyse visuose“:
Neseniai atliktas išsamus genetinis tyrimas parodė, kad žmonės migravo iš Egipto ir pasklido po pasaulio žemynus prieš maždaug 55 tūkstančius metų.

Ištyrus 225 žmonių iš Egipto ir Etiopijos genus tyrime, kuriame dalyvavo keli pasauliniai universitetai ir mokslinių tyrimų institucijos, buvo siekiama nustatyti vietą, iš kurios pirmieji žmonės paliko Afriką ir pasklido po kitus žemynus. Tyrimas padarė išvadą, kad žmonės, gyvenantys Azijoje ir Europoje, yra glaudžiau genetiškai susiję su Egipto gyventojais nei su Etiopijos gyventojais.

Buvo dvi galimos pirmųjų žmonių migracijos kryptys:
arba iš Egipto per Sinajų į Levantą, Iraką ir likusią Azijos dalį, o vėliau į Europą ir kitus pasaulio žemynus,
arba iš Etiopijos per Bab al-Mandabo sąsiaurį.

Išsamus egiptiečių ir etiopų genetinis tyrimas bei jų genų palyginimas su kitų žemynų gyventojų genetika parodė, kad pirmieji žmonės migravo iš Egipto per Sinajų į Aziją ir Europą.

Daktaras Thomas Kivisildas, Kembridžo universiteto antropologas ir vienas pagrindinių tyrimo vadovų, teigė, kad šis tyrimas pateikia aiškų žmonių migracijos vaizdą – žmonės pasirinko šiaurinį kelią iš Egipto per Sinajų ir iš ten pasklido po Aziją ir Europą.

Genetinis tyrimas, kuriame dalyvavo daugybė mokslinių institucijų, padarė išvadą, kad seniausios genetinės šaknys žmonių, šiandien gyvenančių įvairiuose pasaulio žemynuose, siekia egiptiečius, kurių protėviai prieš 55 tūkstančius metų migravo per Sinajų į Aziją ir Europą. Taip prasidėjo žmogaus istorija Artimuosiuose Rytuose, Europoje ir kituose regionuose.

Mokslinės institucijos, dalyvavusios šiame genetiniame tyrime:

1. Wellcome Trust Sanger institutas, Jungtinė Karalystė.

2. Archeologijos ir antropologijos departamentas, Kembridžo universitetas.

3. Biologijos, geologijos ir aplinkos mokslų departamentas, Bolonijos universitetas, Italija.

4. Genetikos departamentas, Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė.

5. Genetikos, evoliucijos ir aplinkos departamentas, Londono universiteto koledžas.

6. Libano Amerikos universitetas, Beirutas.

7. Adis Abebos universitetas ir Žmogaus genetinės įvairovės centras, Etiopija.

8. Harvardo visuomenės sveikatos mokykla, Bostonas, JAV.

Šaltinis:
„Šiuolaikinių žmonių migracijos iš Afrikos sekimas naudojant 225 etiopų ir egiptiečių žmogaus genomo sekas.“

Tyrime dalyvavę mokslininkai: Luca Pagani, Chris Tyler-Smith, Stephan Schiffels, Tamiru Olgira, Neil Bradman, Richard Durbin, Endashaw Bekele, Rosemary Ekong, Peter Dančík, Džomata Luizelli, Marc Haber, Thomas Kivisild ir kiti.

Nuotraukose:
Taramasos vaiko palaikai, rasti Tell el-Taramsoje netoli Denderos šventyklos Kena provincijoje. Šis vaikas gyveno prieš maždaug 70 tūkstančių metų. Taip pat pateikta priartinta jo kaukolės nuotrauka. Tyrimas leidžia manyti, kad jo bendraamžiai ir palikuonys, gyvenę Aukštutiniame Egipte prieš 70 tūkstančių metų, migravo per Sinajų į Levantą ir Artimuosius Rytus, o iš ten pasklido po Aziją ir Europą.

Trečioje nuotraukoje – Nazlet Khater žmogaus palaikai arba skeletas, taip pat rastas Aukštutiniame Egipte netoli senovinio Abidžo miesto Sohago provincijoje. Jis gyveno maždaug prieš 35 tūkstančius metų ir yra įrodymas, kad gyvenimas ir gyvenvietės Egipte tęsėsi net po to, kai dalis Egipto gyventojų prieš 55 tūkstančius metų migravo į įvairius pasaulio žemynus, kaip parodė šiuolaikinis tyrimas apie žmonių migracijos ir išplitimo pasaulyje kilmę.

18/05/2026

Įvyko džiugi proga Egipte! Nuo šiandienos, gegužės 18-osios, minint Tarptautinę muziejų dieną, Egipto kultūros ministerija nemokamai atvėrė duris į kai kuriuos svarbiausius muziejus. Tai reiškia, kad galite praleisti dieną meno ir istorijos apsuptyje visiškai nemokamai.

Kaire:

1. Modernaus meno muziejus – Operos aikštė

2. Mahmoudo Khalilo ir jo žmonos muziejus – Dokki, Kafour gatvė

3. Mahmoudo Mokhtaro muziejus – prie Al-Galaa tilto

4. Islamo keramikos muziejus – Zamalekas, Sheikh Al-Marsafi gatvė

5. Ahmedo Shawqi muziejus – Nilo krantinė, Giza

6. Naguibo Mahfouzo muziejus – Takiyyat Abu Al-Dhahab, šalia Al-Azhar mečetės

7. Umm Kulthum muziejus – Manialas, šalia Nilo matuoklio

8. Stiklo meno muziejus – Harranija, priešais „Cataract“ viešbutį

9. Meno pionierių muziejus – Zamalekas, Hassan Sabri gatvė

10. Taha Husseino muziejus – Al-Omranija, Haram rajonas

11. Dar Al-Kutub muziejus – Bab Al-Khalq

Aleksandrijoje:
12. Mahmoudo Saido muziejų kompleksas
13. Dailės muziejus

Kenoje:
14. Al-Abnoudi Sirat Hilalijos muziejus

Puiki proga aplankyti vietas, kuriose galbūt dar niekada nebuvote, ir praleisti kitokią dieną tarp meno, istorijos ir kultūros. Išsirinkite artimiausią muziejų ir pasimėgaukite diena, kol ji dar nesibaigė.

16/05/2026

16/05/2026

„Tutanchamono skarabėjus“ už pusę milijono svarų sterlingų… „Tutanchamono skarabėjus“ parduotas aukcione Londone.

Pagal senus dokumentus šis artefaktas siejamas su Tutanchamonas ir manoma, kad jis buvo išneštas iš jo garsiojo kapo, kurį 1922 metais Karalių slėnyje atrado Howard Carter.

Paslaptinga istorija prasidėjo 1936 metais. Dokumentai rodo, kad 1936 m. šį artefaktą Howard Carter pardavė vienam britų antikvarinių daiktų kolekcininkui. Nors pardavimas įvyko praėjus keleriems metams po kapo atradimo, kartu su artefaktu esanti dėžutė turi aiškių nuorodų, kad jis priklausė karališkojo kapo lobiams, todėl kyla klausimų, kaip jis pateko už Egipto ribų.

Aukcionas… ir piktų balsų ignoravimas.

14/05/2026

Egipto valdžios institucijos sulaikė Italijos pilietį, vardu Paolo Zaga, deportavo jį į Italiją ir uždraudė jam vėl atvykti į Egiptą dėl neteisėto darbo turizmo gidu Egipte be licencijos.

Pagal Egipto įstatymus dirbti turizmo gidu be licencijos yra draudžiama. Už tai gali būti skiriama ne trumpesnė nei vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė, piniginė bauda arba abi šios bausmės kartu.

Viena iš sąlygų gauti turizmo gido licenciją Egipte yra ta, kad asmuo, prašantis licencijos, turi būti Egipto pilietis.

02/05/2026

Kas žino, ką sako šis mažas krokodilas?